Rusijos Imperatoriškosios armijos
109-asis pėstininkų Volgos pulkas

109-asis pėstininkų Volgos pulkas buvo dislokuotas Šančių kareivinėse. Pulko šventė - vasario 4 diena. Pulko istorija prasidėjo 1797 metų gegužės 17 dieną, kai buvo suformuotas dviejų batalionų 20-asis jėgerių pulkas. 1801 metais šis pulkas buvo pavadintas 19-uoju jėgerių pulku. 1883 metų sausio 28 dieną šio pulko batalionai buvo prijungti prie Muromsko pėstininkų pulko. 1863-iais metais iš 4-ojo rezervinio bataliono ir 5-ojo bei 6-ojo atsargos batalionų buvo suformuotas Muromsko rezervinis pulkas, kuris tais pačiais metais buvo pervadintas Volgos pėstininkų pulku. 1864 metų kovo 25 dieną pulkas buvo pavadintas 109-uoju Volgos pėstininkų pulku. Pulkas turėjo 1883 metų Šv. Georgijaus vėliavą su caro Aleksandro jubiliejine juosta. Ant vėliavos buvo užrašai "Už gynybą nuo turkų kariuomenės 1829 metais ir už Sevastopolį 1854-1855 metais", "1797 m. 20-asis jėgerių pulkas". Ant vėliavos buvo pavaizduotas Šventojo Georgijaus ir Vladimiro paveikslas.

Pulko kariai

Pulkas kariniuose veiksmuose

Vienas 109-ojo pulko batalionas turėjo garbės vienas iš pirmųjų pradėti karo veiksmus Šiaurės Vakarų fronte.

Likus dviem dienoms iki mobilizacijos pradžios, t. y. 1914 m. liepos 14 dieną iš Kauno tvirtovės į Virbalį buvo pasiųstas nemobilizuotas 109-ojo pulko batalionas, kuris liepos 22 dieną buvo pavaldus armijos kavalerijos vadui generolui G. Nachičevanskiui. G. Nachičevanskio kavalerijos, vykdžiusios diversines ir žvalgybines operacijas, sudėtyje 109-ojo pulko batalionas liepos 22 dieną užėmė Eitkūnus, bet buvo apšaudytas vokiečių artilerijos ir po to išvyko į Kybartus, čia susprogdino tiltus per pasienyje tekančią upę ir grįžo į Virbalį. Liepos 23 dieną batalionas grįžo į Kybartus, kur atrėmė vokiečių kavalerijos ataką. Liepos 26 d. vakare prie šio bataliono prisijungė dar vienas 109-ojo pulko batalionas. Rugpjūčio 2 dieną šie batalionai gavo įsakymą ginti Eitkūnus ir Kybartus.

Rugpjūčio 6-osios ryte 109-asis pulkas su trimis baterijomis buvo Kusene.

12:20 val. 28-oji pėstininkų divizija, į kurios sudėtį įėjo ir 109-asis pulkas, gavo įsakymą užimti Ušbalen–Brakuneną. Visą rugpjūčio 6-ą dieną divizija nesėkmingai kovėsi, siekdama išmušti vokiečius iš apkasų Pakalniškio – Nišbudeno linijoje. Mūšio rezultatas buvo visų, išskyrus 110-ojo divizijos pulko, atsitraukimas į Mingštimeną. Divizijos vadas manė, jog su juo kovoja nedidelės vokiečių kavalerijos pajėgos, bet iš tikrųjų divizijai priešinosi viena vokiečių pėstininkų divizija. Šiame mūšyje vienas 109-ojo pulko batalionas su viena baterija pasiklydo Culkinerio miške ir pateko į nelaisvę, buvo prarasti 7 pabūklai.

Rugpjūčio septintąją prasidėjo tragiškas divizijai mūšis prie Gumbinės. Į korpuso dešinįjį flangą, t. y. prieš 28-ąją pėstininkų diviziją buvo sutelktos visos vokiečių 1-osios armijos korpuso pajėgos. Prieš mūšio pradžią divizija nespėjo išsikasti apkasų ir įsitvirtinti. Dėl silpno ryšio tarp atskirų korpuso dalių divizijos dešinįjį flangą apsupo vokiečių generolo Falko divizija, o jos užnugaryje įsitvirtino generolo Francua kavalerijos divizija. Po tokio manevro vokiečių 1-ojo korpuso artilerija atidengė ugnį iš visų pabūklų. Tai privertė 109-ąjį pulką patirti didelių nuostolių ir jau aštuntą valandą ryto 111-asis pulkas gavo įsakymą pakeisti 109-ąjį pulką prie Šimbaleno kaimo. Pats 109-asis pulkas tuo metu jau buvo patyręs didelių nuostolių.

Chaotiško atsitraukimo metu 109-asis pulkas su dviem rinktinėmis 111-ojo pulko kuopomis ir viena 112-ojo pulko kuopa užėmė pozicijas Kolbaseno–Tutšeno linijoje.

Rugpjūčio 6–7 dienų mūšio pulko nuostoliai: 10 karininkų, 655 kareivių, 4 kulkosvaidžiai.

Pagal 1915 m. sausio 24 dienos duomenis pulko sudėtis buvo: 45 karininkų, 3904 kareivių, 8 kulkosvaidžiai.

Pulko bažnyčia

109-ojo Volgos pėstininkų pulko bažnyčia buvo pastatyta 1896 metais Šančiuose 28-osios pėstininkų divizijos karių pastangomis kariniame miestelyje. Bažnyčia pašventinta 1896 metų gruodžio 22 dieną. Nuo 1887 metų pastatu naudojosi 109-asis Volgos pėstininkų pulkas, kurio pulko bažnyčia buvo įkurta 1864 metais.

Bažnyčia buvo kryžiaus formos su pagrindiniu kupolu viduryje, su keturiais nedideliais bokštais iš rytų, vakarų, šiaurės ir pietų. Varpinė buvo vakarų bokštelyje. Viso statinio tiek išorė, tiek ir vidus buvo papuoštas rusiško stiliaus raižiniais ir dažytas aliejiniais dažais. Turėjo gana masyvų dviejų aukštų ikonostasą su raižiniais, kolonomis ir karnizais, su piešiniais ant paauksuoto fono. Bažnyčia buvo nedidelė, bet gana grakšti.

Šios bažnyčios statybas palaimino pats imperatorius Aleksandras III, kuris paaukojo jai 1000 rublių. Po I pasaulinio karo bažnyčia buvo perdaryta į katalikų kulto pastatą, sovietų valdžios metais stovėjo apleista, o 1950 metais sudegė. Dabar šioje vietoje nedidelis parkas.

Pulko bažnyčia Šančiuose. 1915 m.